ForumForum  Portalli*Portalli*  CalendarCalendar  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Historia Shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
DeQaNaSjA
Princess
Princess
avatar

Numri i postimeve : 726
Age : 26
Localisation : Ne Boten e Qudirave
Registration date : 12/01/2008

MesazhTitulli: Historia Shqiptare   Sun 10 Feb 2008 - 16:23

Shkrime tė ndryshme hulumtuese mbi historinė, traditėn dhe kulturėn e popullit shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
DeQaNaSjA
Princess
Princess
avatar

Numri i postimeve : 726
Age : 26
Localisation : Ne Boten e Qudirave
Registration date : 12/01/2008

MesazhTitulli: Shqipėria ėshtė Iliria e vjetėr dhe Epiri i Greqisė   Sun 10 Feb 2008 - 16:25

Nga: Mid’hat Frashėri

Shqipėria ėshtė Iliria e vjetėr dhe Epiri i Greqisė

Qysh nga ardhja e turqve nė Europė, Epirika qenė konsideruar si njė pjesė e Greqisė aop e Shqipėrisė?

Tek njė autor me origjinė greke Teodore Spandugino Cantacuscuino, nė njė histori mbi origjinėn e Turqisė, ne lexojmė pjesėt e mėposhtme:

“Perandori Cantasuzene zgjodhi nė Janinė njė njeri nga shtėpia Spata dhe e bėri nėn - dhespot dhe guvernator so bashku me njė Musak Topia nga tėcilėt njėri qėndroi nė Janinė qė ishte kryeqyteti i mbretėrisė sė Shqipėrisė.”

“Janina, e cila ishte njė vend i fortė, ka qenė kryeqyteti i gjithė Shqipėrisė.”

“Amurati, qė ishte nė gatishmėri, pa pritur mė gjatė, hyri nė Shqipėri dhe pushtoi Artėn.”

Pra, jo vetėm Janina por edhe Arta konsiderohej si territor shqiptar. Pėr mė tepėr Sansovino nė faqen 302 na tregon se nė kohėn e ardhjes sė turqve e gjithė Maqedonia quhej Shqipėri sepse banorėt e saj flisnin shqip duke u shtrirė nga Thesalia deri nė Dalmaci, kufizuar nė Lindje nga lumi Strimon dhe shtatė liqenet e tij tė mrekullueshėm.

Domethėnė qysh nga koha e ardhjes sė turqve, Epiri shqiptar nuk ishte aspak grek pėrkundrazi mund tė thuash se njė pjesė e madhe e Greqisė ishte shqiptare dhe se turqve iu desh tė luftonin nė Greqi jo vetėm kundėr princėve vendas por kundėr princėve shqiptarė.

Mbas pushtimit turk dhe gjatė shekujve modernė a ka pėsuar ndryshime fizionomia etnografike e Epirit? Nuk e besojmė. Turqit e kanė konsideruar Epirin si njė tokė shqiptare dhe historianėt e tyre e pėrshkruajnė kėtė rajon meemrin arnautllėk (Shqipėri) kurdoherė kur flitet pėr Himarėn, Delvinėn, Pargėn, Janinėn ose Prevezėn.

E tillė ėshtė konsideruar ajo edhe nga misionarėt katolikė tė Romės, pėr tė cilėt Epiri formonte vazhdimėsinė jugore tė Shqipėrisė.

Njė dokument interesant i ruajtur nė arkivat “Propaganda Fide” tė Romės, qė daton mė 1703 dhe ėshtė dėrguar nga peshkopi i Antivarit Mgr Vincenzo Zmaviewich, njė slloven i lindur nė Perasto, pėrcakton kufijtė e Shqiprisė qė shtrihet nga Antiveri dhe Dulcigno deri nė gjirin e Artės nė jug (Italisht nė tekst).

“Shqipria.. e vėnė nėn zgjedhė nga turqit, e kufizuar me Maqedoninė dheEpirin si dhe me njė pjesė tė mirė tė skajit tė Dalmacisė, zė sot gjtihė atė pjesė bregdetare qė ndodhet ndėrmjet Postroviēit, kufiri i fundit i republikės Venete dhe gjirit Ambarkisė, i quajtur liqeni Arta duke pėrfshirė me emrin Shqipėri jo vetėm qytetin Tivari dhe Ulqini, pranė Dalmacisė, por edhe gjtihė Epirin qėshtrihet nga Vlora deri nė Arta si dhe pjesa mė e madhe e Maqedonisė.

Pra, Epiri pėrshkruhet vetėm si pjesė, si njė provincė e Shqipėrisė, si Toscana nė Puglia nė Itali, si Gaskonje ose Provence nė Francė.

Pėr dijetarėt modernė kjo ēėshtje qėndron vetėm kėshtu dhe jo ndryshe. Nė botimin e tretė tė vitit 1778 nė Gjenevė tė Enciklopedisė nga Didero dhe Dalembert, nė artikullin “Shqipėria”, ky vend pėrshkruhet i kufizuar:

“... nė perėndim nga gjiri i Venecias, nė veri nga Dalmacia dhe Bosnja, nė lindje nga Maqedonia dhe njė pjesė e Thesalisė, ndėrsa nė Jug nga Achaie ose Livadie. Me emrin Shqipėri kuptohet Iliria e vjetėr dhe Epiri i Greqisė...”

Gjatė gjysmė - pavarėsisė sė Ali Pashės, Epiri ka qenė konsideruar vetėm si njė pjesė integrale e Shqipėrisė dhe francezi Mark Bruere des Rivaux s’ka bėrė gjė tjetėr veēse ka thėnė njė tė vėrtetė tė thjeshtė kur i spjegonte Ali Pashės sė Janinės se “me Epir kuptohet e gjithė hapėsira e banur prej arnautėve ose shqiptarėve me pėrjashtim tė Maqedonisė ku ishte vendosur pashallėku i Shkodrės.”

Mbas luftės ruso - turke tė vitit 1877, atėhere kur projektohej copėtimi i Turqisė, nė njė seancė tė kongresit tė Berlinit u propozua me shumė “bujari” nga Franca qė t’i jepej Greqisė njė pjesė e Shqipėrisė sė Jugut qė shkonte nga Preveza deri nė luginėn e lumit Kalamas.

Ky ishte njė territor shqiptar por nė atė kohė mendohej vetėm pėr shtete tashmė tė pavarur dhe ishte e natyrshme qė tė mohohej egzistenca e njė kombėsie tjetėr aty. Shqiptarėt u revoltuan kundėr njė dhunimi tė tillė tė tė drejtave tė tyre kombėtare. Ata protestuan kundėr kėsaj padrejtėsie dhe e famshmja Lidhja e Prizrenit, qė shtrihej nga Shkodra deri nė Prevezė, mori pjesė aktive nė kėtė ēėshtje duke dėrguar njė mision nė kancelaritė e Fuqive tė Mėdha. Pėrkundrejt kėtij manifestimi krejt tė ligjshėm dhe me gjithė demostrimet dhe qėndrimet qesharake tė Greqisė, gjyqi evropian e dha verdiktin e vet dhe nuk pranoi t’i jepej Greqisė njė pjesė e Shqipėrisė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
DeQaNaSjA
Princess
Princess
avatar

Numri i postimeve : 726
Age : 26
Localisation : Ne Boten e Qudirave
Registration date : 12/01/2008

MesazhTitulli: QĖndresa E Jasharajve,njĖ Histori MĖ Vete.....   Sun 10 Feb 2008 - 16:26

QĖNDRESA E JASHARAJVE,NJĖ HISTORI MĖ VETE.....
HISTORIA



Shkruan: Xhafer LECI

Me siguri, njerėzit jo vetėm nga pamja fizike, por edhe ajo shpirtėrore nuk janė tė njejtė. Masakrat e Jasharajve tė 5 marsit 1998, si dhe qindra tė tjera qė ndodhėn gjatė luftės ēlirimtare 1998-99 nė tėrė territorin e Kosovės, janė rastet mė mizore qė ka pėrjetuar populli shqiptar individualisht dhe kolektivisht. Akoma njė pjesė e madhe e popullatės sonė jetojnė me pasoja tė rėnda psiqike, trauma, ngarkesa depresive-psychosomatike, etj. Me 23 dhjetor 1991, Zenel Jashari, kusheri i afėrm i komandantit legjendar Adem Jashari, udheton nga Stuttgarti i Gjermanisė pėr nė Kosovė.

Me 30.12.1991, policia serbo-ēetnike bėnė rrethimin e lagjės sė jasharajve nė Prekaz. Mė kėtė rast ata burgosėn 54 persona nė burgun e Mitrovicės, ndėr ta edhe mysafirėt kalimtarė. Zenelit i marrin 80.000 DM ( tetėdhjetmijė maraka gjermane), dhe disa copė armė qė kishte me leje dhe pa leje. Tėrė familjen, burra dhe gra na kanė malltretuar fizikisht e psiqikisht, edhe nėnėn time 80 vjeēare, thotė Zeneli. Ky burgosėt bashkė me dy vėllazėrit Xheladinin dhe Xhaferin, i dyti ish polic i larguar nga puna mė 1990, si shumica e shqiptarėve. Siē rrėfen Zeneli, shumica u liruan tė nesėrmen, Shaban Murat Jashari baba i komandantiti legjendar Adem Jashari u lirua pas tri ditėsh, por e kishin malltretuar tepėr rėndė fizikisht dhe psiqikisht, sa nuk e mbanin kėmbėt. Edhe Bilall Jasharin e Hasan Hamitin nga Prekazi i Epėrm i malltretuan shumė, shton Zeneli. Zenelin e mbajnė nė burg dy muaj e gjysėm, e rrahin brutalisht, duke e akuzuar se ato tė holla i kishte sjellur nga Gjemania nė Kosovė bashkė me shokėt pėr tė blerė armė!? Nga viti 1992, komisioni i mjekėve gjermanė ka konstatuar se Zeneli 70% ėshtė i pa aftė pėr punė. Zenelit me djalin dhe nipin policia serbe u konfiskon pasaportat. Pėr tu kthyer nė Gjermani pa pasaporta ilegalisht, bėmė njė rrugė shumė tė mundimshme dhe tė gjatė duke kaluar nėpėr shumė shtete lindore derisa arritėm nė Gjermani. Pėr mua, djalin Fatmirin dhe djalin e vėllaut Ahmetin rruga ilegale na kushtoi 20.000 DM. Zeneli nga ajo kohė ėshtė bėrė shtetas gjerman jo mė dėshirė, por kėtė ia imponojė situata e sipėrpėrmendur. Diku kah fundi i marsit i vitit 1992 mė telefonon Zeneli dhe mė thotė; Xhafer a ke dėgjuar se ēka ka ndodhė nė Prekaz? Po i them, si jo! A ke kohė tė shkojmė nė zyre tė LDK-sė nė Stuttgart? Po si jo, i them. Zeneli me djalin Fatmirin dhe nipin Ahmetin erdhėn tek unė nė shtėpinė time, bashkėshortja ime Refikja u bėri nga njė kafe, ishin tė lodhur dhe tė rraskapitur sa tė vinte keq t’i shikoje drejt nė sy. E ftova z. Mejdi Laēaj dhe sė bashku shkuam nė zyre tė LDK-sė nė Stuttgart. Aty na pritėn z. Hafiz Gagica si dhe i ndjeri Sali Ēeku. Salihu, si jurist dhe mė pėrvojė qė ishte e pyeti gjėrėsisht Zenelin pėr ngjarjen. Dhe mė nė fund Salihu iu drejtua;A tė pyetėn pėr Adem Jasharin? Po i tha Zeneli. Ēka u the ti atyre? U thash; ēka di unė nga Gjermania se ku janė dhe ēka bėjnė ata? Ndėrsa z. Gagica si mė humor e pyeti se kur po shkojmė me e kallur luftėn? Zeneli iu pėrgjigj: gati jam kurdo tė mė thirrni. Z. Gagica e pyeti se a ke nevojė pėr ndihmė finanziare? Jo i tha Zeneli, sepse ka skamnorė mė tė nevojshėm se unė, sepse unė sė paku e kam vendin e punės kėtu nė Germani. Salihu gjatė tėrė bisedės shėnonte nė bllokun e tij.

Si i shpėtuan masakrės familjet e vėllazėrve tė Zenel Jasharit mė 5 mars 1998?

Nė vitin 2000 i bėra njė vizitė me gjithė familjen time varrit tė komandantit legjendar Adem Jashari dhe viktimave tjera. Pas homazhit, si tė gjithė vizitorėt tjerė vizitova shtėpin muze. Hyra nė oborrin e shtėpisė sė Rifatit, dhe e thirra Rifatn, ai doli nė oborr, dhe pasiqė njihėshim edhe mė herėt u pėrqafuam, ku menjėherė mė tha: Xhafer ti me djalė hynė nė kėtė shtėpi dhe gruaja jote me vajzat le tė shkojnė nė shtėpinė tjetėr, sepse kam musafirė tjerė. E falenderova shumė pėr mikpritjen qė tė hyjmė brenda, mėqė kishte filluar tė afrohėt mbrėmja. I thash se kam pak kohė dhe se dėshiroj ta vizitoj edhe familjen e Xhafer Jasharit, pasi qė jam kėtu dhe me Zenelin njihemi vite tė tėra. U pėrshendetėm me Rifatin. Hyra nė shtėpinė e Xhafer Jasharit. Pas pėrshėndetjes pimė nga njė kafe dhe fillova ta pyes se si i shpėtuan masakrės meqė shtėpia e tij dhe e vėllazėrve gjendej vetėm nja 100 m larg nga shtėpia e Rifatit Jasharit. Fillimisht mė thotė: e kam ditur se kurrė shkau pa luftė nuk do tė ikė nga Kosova. Edhe pse e dij se shkau gjithmonė ka bėrė masakra, kam menduar se nė shekullin e 20 bota s’do tė lejojė tė pėrseritėn mė masakrat si me 1912-1945, por ja qė edhe tani mė 1998-99 u pėrsėritėn! Mjerisht, Evropa dhe bota filluan me vonesė tė na mbrojnė, por megjithatė kėsaj rradhe na mbrojtėn pėr tė cilėn gjė u jemi shumė mirėnjohės. Ne nuk e dinim se ēka po ndodhė me fqinjėt tanė. Ishim tė rrethuar nė tė gjitha anėt dhe filluan tė na sulmojnė mė armė tė ndryshme, dhe s“dija ēka tė bėja, ku tė shkoja dhe ku t’i strehoja fėmijt. Mė nė fund vendosėm tė strehohemi nė podrumin tonė. Pastaj, mė tregoi podrumin ku kishin qėndruar 5 ditė tė plota. Duke hyrė shkallėve poshtė nė anėn e djathtė gjendej njė dritare e vogėl e cila ishte e mbyllur me njė pllakė hekuri, ndėrsa nė anėn e majtė ishte njė podrum tjetėr, qė askujt s`do t’i shkonte mendja pėrpos atyre qė jetonin aty se pas kėsaj dere ka njė dritare tė vogėl te cilėn kur hapej dera e mbulonte tė tėrėn. Pesė ditė frikė dhe tmerr, podrumi pa dritare, filloi tė humbė ajri, fėmijtė ishin thuaja tė gjithė tė vegjėl, filluan t’iu thahėn buzėt, por edhe filloj qė tė na vėshtirėsohėt frymėmarrja. Muri filloi tė lagėt dhe mė ato pika ua lagia buzėt e shkrumuara fėmijėve. Kishim edhe njė vajzė tė smuar nga epilepsia, na tregonte gruaja e Xhaferit, dhe problemi ishte se nuk kishim marrė medikamente mė vete, tė cilės i biente tė fikėt dhe e humbėte vetėdijen.Tė jetosh 5 ditė e netė pa e parė dritėn me sy, pa ujė dhe bukė, me frikėn se kur do vinė kasapet pėr tė na masakruar, ishte tmerr mbi tmerre!! Mė lehtė e mendoj vdekjen time se sa ato ditė tė zeza tė cilat kurrė nė jetė s’do t’i harrojmė! Policia serbe me megafona nė gjuhėn shqipe na ftonin, nėse ka diku tė fshehur gjallė, tė dorėzohemi, se gjoja s“do t’u ndodhė asgjė!? I dėgjonim, por tė parėt tanė na kishin mėsuar se shkjaut kurrė besė mos me i zanė..! Jam i bindur se po tė dilnim do tė na vrisnin tė gjithėve. Kur kanė ardhur njerėz pėr t’i varrosur kushėrinjėt tanė tė masakruar, shton Xhafer Jashari, ka ardhur njė nip imi, djalė motre, me njė djal tjetėr nga Polaci, nuk mė kujtohėt emni i tij. Nipit i kishte shkuar mendja se neve mund tė jemi gjallė tė mshefur nė podrum. Kemi dalė nga podrumi, dhe kur kemi marrė veshė se janė vrarė Shabani, Hamza, Ademi dhe tė gjithė ata kusherinjėt dhe fqinjė tanė, thotė Xhafer Jashari, kisha dashuar tė isha i vdekur edhe unė me tėrė familjen time, dhe mė besoni se sot kur i kujtoj ato ēaste nuk mund tė bėjė jetė normale si ēdo njeri. Ky rrėfim nuk pėrfundon me kaq…!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Historia Shqiptare   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Historia Shqiptare
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Arti dhe Kultura :: Arti shqiptar-
Kėrce tek: